Kitos ankštinės žolės

Rausvieji dobilai (Trifolium hybridum L.):

'AURORA'   

Sukurta: Kanadoje, selekcijos–sėklininkystės kompanijoje „Agriculture Canada, Beaverlodge“.

Diploidinė, vidutinio vėlyvumo ir vėlyva veislė. Gerai pakenčia trumpalaikius pavasarinius užliejimus. Šios veislės rausvieji dobilai tinkami auginti drėgnuose, rūgščiuose, užliejamuose bei nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose. Atsėliavimui ne tokie jautrūs kaip raudonieji dobilai, greičiau atželia, gerai žiemoja, atsparūs šalčiams. Pasižymi produktyviu ilgaamžiškumu. Rausvieji dobilai bręsta ir praranda maistingumą vėliau negu raudonieji dobilai. Imami į žolių mišinius, skirtus mažiau derlingoms dirvoms. Pašarinė vertė – labai gera. Vidutinis šieno derlius – 6-7 t/ha, sėklų – 100-500 kg/ha. Veislė atspari ligoms. Labiau tinka žolinių pašarų gamybai, nei ganymui.

 

Rytiniai ožiarūčiai (Galega orientalis L.):

'GALE'

Sukurta: Estijos žemės ūkio tyrimų institute

GALE veislė pasižymi dideliu derlingumu, puikiu žiemojimu, geru atsparumu sausroms ir stabiliu sėklų derliumi, bei greitu atžėlimu po nupjovimo. Tai medingas ilgaamžis ankštinis augalas, išaugantis iki 80 – 130 cm. aukščio, gerai dauginasi vegetatyviniu būdu. Pirmaisiais auginimo metais augimas lėtas, kol šaknys įsitvirtina dirvoje, žydėti pradeda antraisiais auginimo metais. Gausiai žydi trečiaisiais auginimo metais. Pašarai turtingi baltymais

(4 – 8 %), puikiai tinka galvijų šėrimui ir kokybe prilygsta liucernoms. Rytinių ožiarūčių pašaruose esantys baltymai, kaip ir liucernų yra visaverčiai, juose ypač geras lizino ir leucino santykis. Ši kultūra yra vertinama augintojų, nes ankstyvumu pralenkia liucernas ir dobilus, todėl šios rūšies augalais gyvulius galima pradėti šerti jau antroje gegužės pusėje. Rytiniai ožiarūčiai pjaunami

3 – 4 kartus, atželia po 3 – 5 savaičių. 

Estijoje vykdytuose tyrimuose nustatyta, kad rytinio ožiarūčio sėklų apdorojimas azotą fiksuojančiomis bakterijomis, derlių padidino net iki 80%, tuo tarpu, kai tręšimas azotinėmis trąšomis, tik iki 35%.Ožiarūčiai sukuria puikius simbiozinius ryšius su azotą fiksuojančiomis bakterijomis (Rhizobium galegae), todėl veislė gali būti naudojama ne tik kaip pašarinis augalas, bet ir dirvožemio pagerinimui.

Sėjos norma: 20 – 25 kg/ ha

Persiniai dobilai (Trifolium resupinatum L.):

'GORBI'

  • Pavasarinis – vasarinis sėjimas.
  •  Auginama pašarams, pasižymi ypatingai greitu atolų atžėlimu.
  •  Didžiausias masės derlius iš visų vienamečių dobilų. Auginami ir mišiniuose.
  • Atsparumas miltligei.
  •  Mėgsta derlingesnius, sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemius.

Augalai pasiekia 50 – 70 cm aukštį, tiesūs, bet gausiai šakoti ir pasižymi polinkiu išgulimui, nes turi minkštą tuščiavidurį stiebą ir paviršutinę, šakotą šaknų sistemą. Tai vertinga pašarinė veislė, duodanti 2- 4 žalios masės derlius, 100 – 120 dt/ ha sausos masės derlių. Pašaras puikiai tinka galvijų šėrimui. Veislė pasižymi greitu atžėlimu po nupjovimo. Mūsų klimato sąlygose, kaip vienametis augalas tinka auginti derlingose, gerai drėkinamose dirvose. Tinka auginti pavienį ar mišiniuose su kitomis pašarinėmis žolėmis. Baltymų kiekis panašus į kitų rūšių dobilų, ir kaip vienametis augalas duoda gerenį derlių lyginant su raudonųjų dobilų derliumi, kurį ši rūšis duoda pirmaisiais auginimo metais. Tinka auginti visuose dirvožemių tipuose, ypač sunkesnio tipo dirvožemiuose. 

Puikiai tinka auginti dirvos pagerinimui, kaip žalioji trąša, tiek pavieniui, tiek tokio tipo mišiniuose su kitais azotą fiksuojančiais ir dirvos savybes gerinančiais augalais. Šios rūšies dobilai, daugiau nei kiti vienamečiai dobilai, atsparūs miltligei. Puikiai tinka tiek ganymui, tiek šienavimui.

Rekomenduojama sėjos norma: 12 – 15 kg/ ha.

Sėjamieji esparcetai (Onobrychis vicaifolia Scop.):

'TAJA'

Sukurta: Lenkijoje, selekcijos-sėklininkystės firmoje “Malopolska Hodowla Roslin-HBP”

Sėjamojo esparceto veislė Taja yra vertinga stabili pašarinė kultūra, pasižyminti puikiu žalios ir sausos masės derliumi. Pašaras turtingas baltymais, vitaminais ir kitais vertingais maistiniais komponentais. Ypač rekomenduojama, kaip dietinis pašaras žalios masės pavidale jauniems galvijams, ypač atrajotojams. Skirtingai nei raudonieji dobilai, naudojant net ankstyvose vystymosi fazėse ir šlapia, nesukelia pūtimo atrajojantiems gyvūnams. Gerina karvių pieno ir sviesto skonį. Gali būti naudojama kiaulių šėrimui, kaip geriau virškinamas komponentas. Sėklos, kaip baltymais turtingas komponentas, dažnai vietoj avižų  naudojamas arklių šėrimui. Tai medingi augalai, geras priešsėlis. Auginant 2 – 3 metus atstato dirvos derlingumą. Dėka gerai išvystytos šaknų sistemos, gerai atlaiko ilgalaikę sausrą. Puikiai stabdo dirvos eroziją, gali būti naudojama šlaitų ir pylimų sutvirtinimui.

EGIPTINIAI DOBILAI (Trifolium alexandrinum L.)

'OVIDIO'

  • Pavasarinis-vasarinis + rudeninis sėjimai (pakenčia vidutinio šaltumo žiemas).
  •  Auginama pašarams, žaliai trąšai. Auginami ir mišiniuose.
  • Pagrindinis panaudojimo tikslas- pasėjus rudenį, kitų metų pavasarį gauti kuo ankstyvesnį žalios masės derlių.
  • Pakenčia net rūgščius, druskingus dirvožemius.

Šios rūšies dobilai yra labai puikūs aukštos pašarinės vertės augalai. Greitai vystosi, labai greitai atželia ir gerai prisitaiko tiek prie šalto - tiek prie karšto klimato augimo sąlygų. Gerai atlaiko dirvos druskingumą ir šarmingumą, prisitaiko prie visų tipų dirvožemių. Dėka gerai išsivysčiusios šaknų sistemos, šios rūšies dobilai gali būti auginami žaliai trąšai, ypač gerai tinka auginti prieš kviečių auginimą. Aukšta pašarų kokybė, geras suvirškinamumas, maistinė pašarų vertė prilyginama liucernos pašarų kokybei. Gerai drėkinamose dirvose, galima gauti 3-4 žalios masės derlius, po 70 – 100 dt/ ha sausos masės derliaus, sausose dirvose – 2 – 3 pjovimus, 40 – 60 dt/ ha sausos masės derliaus. Gali būti auginami pavieniui ar mišiniuose su kitomis pašarinėmis žolėmis. Puiki alternatyva liucernai sausose dirvose. Galima sėti ir iš rudens, pakenčia nešaltas žiemas. Peržiemoję duoda labai ankstyvą žalios masės derlių.

Sėjos norma: 12– 15 kg/ ha.

BALTAŽIEDŽIAI BARKŪNAI (Melilotus albus Med.)

  • Labai medingas augalas
  • Puiki žalioji trąša

Tai pupinių šeimos žolinis dvimetis (būna ir vienmečių), pusiau kultūrinis augalas. Liemeninė šaknis nedidelė, o šalutinės stiprios, giliai prasiskverbiančios į žemę. Stiebai užauga net iki 2 metrų aukščio. Žiedai balti, smulkūs, sutelkti ilgose kekėse. Kekėje būna iki 70 – 90 žiedų. Dėka ilgų ir stiprių šaknų, barkūnai gerai pakenčia sausras, puikiai auga ir lengvose, ir sunkiose dirvose, jei tiktai jos nerūgčios (pH 7 – 8) ar kalkingos, nepakenčia drėgnų dirvožemių. Baltažiedis barkūnas yra puikus priešsėlis visiems augalams. Galima auginti vienus ir kaip įsėlį. Puikus žalios masės derlius, net iki 30 – 40 t/ha, joje gausu azoto ir kitų vertingų medžiagų. Šaknyse taip pat susikaupia daug azoto. Dėl to barkūnai puikiai tinkami auginti kaip sideraliniai augalai, ypač ekologiniuose ūkiuose.Baltažiedis barkūnas labai medingas augalas, žydi 3 – 4 savaites, birželio-liepos mėnesiais. Ariamose dirvose sėklai auginamas baltažiedis barkūnas duoda apie 600 kg/ ha medaus. Sėkla labai smulki, kietu apvalkalu, jai sudygti reikia daug drėgmės, todėl pavasarį reikia sėti kuo ankščiau. Prieš sėjant patariama sėklas pertrinti specialiu skarifikatoriumi arba dobilų trintuve, tuomet sėklos greičiau sudygsta.

 Sėjos norma: 20 – 30 kg/ ha. Auginant kaip įsėlį, sėklos normą reikia padidinti iki 30 kg/ ha.

 

GELTONŽIEDŽIAI BARKŪNAI (Melilotus oficinalis Lam.)

  • Labai medingas augalas
  • Žaliava farmacijos pramonei
  • Puiki žalioji trąša

Pupinių šeimos, barkūnų genties dvimetis iki 250 cm aukščio užaugantis žolinis augalas. Stiebas status, šakotas. Lapai trilapiai, pražanginiai. Žiedai smulkūs, geltoni, sutelkti ilgose kekėse. Sėklos žalsvai geltonos: 1000 sėklų svoris tik 2 g.

Žydi visą vasarą, pirmais metais negausiai. Sėklos subręsta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Mėgsta derlingesnę neutralią ir sunkesnę dirvą, todėl smėlynuose retai auginama. Tai vienas medingiausių augalų: iš vieno hektaro geltonžiedžių barkūnų pievos bitės gali surinkti 500 – 700 kg medaus. Geltonžiedžiame barkūne yra

kristalinės medžiagos kumarino, kumarininės rūgšties, melilotino, purino darinių. Sėklose – baltymų, krakmolo, aliejaus. Geltonžiedžių barkūnų augalinė žaliava naudojama farmacijoje, bei kaip prieskoninė kultūra alkoholio, maisto pramonėje. Dėka gerai išvystytos šaknų sistemos, gerai pakenčia sausras. Greičiau pribręsta, negu baltažiedis barkūnas, dėl to sėklininkystė yra lengvesnė. Puikiai tinka žaliajam tręšimui. Žalios masės derlius gali siekti 20 – 25 t/ ha, o įterpiamo su antžemine ir šaknų mase azoto kiekis – 200 kg/ ha.Sėkla labai smulki, kietu apvalkalu, jai sudygti reikia daug drėgmės, todėl pavasarį reikia sėti kuo ankščiau. Prieš sėjant patariama sėklas pertrinti specialiu skarifikatoriumi arba dobilų trintuve, tuomet sėklos greičiau sudygsta.

 

Sėjos norma: 10-15 kg/ ha.