Baltosios garstyčios MARYNA (EKO) LT-EKO-001

Užauginta Lietuvoje

Baltųjų garstyčių veislė, ženkliai mažinanti cistinių nematodų kiekį dirvoje

• Vidutinis sėklų derlius – 1,8 t/ha
• Žydėjimas – vidutinio vėlyvumo
• Augalai – vidutinio aukščio (133 cm)
• Atsparumas išgulimui – 6,9 balo (iš 9,0)
• 1000 sėklų masė – 6,9 g
• Aliejingumas – 29,5 %
• Baltymų kiekis – 44,8 %
• Ląstelienos kiekis – 9,0 %
• Ženkliai mažina cistinių nematodų kiekį dirvoje
• Cukrinių runkelių nematodų (Heterodera schachtii) naikinimo indeksas – P=0,49
• Plačiai naudojami kaip tarpiniai augalai rudens sėjai (žaliajam tręšimui)

Baltąsias garstyčias galima auginti sėkloms, kurios naudojamos maisto pramonėje. Tačiau žemės ūkiui jos gali atnešti ir daugiau naudos. Baltosios garstyčios gali būti atraminiai augalai auginat žirnius arba vikius. Jos labai vertingos ir dirvos fitosanitarinei būklei (naikina nematodas) palaikyti, po jų auginami augalai (ypatingai šakniavaisiai) užaugina didesnius derlius. Kaip tarpiniai augalai, baltosios garstyčios užaugina daug žalios masės, kuri, įterpta į dirvožemį, pagerina jo kokybę. Žalios masės derlius priklausys nuo dirvožemio, drėgmės ir šilumos. Žalią masę reikėtų užarti kai jos daugiausia, t.y. augalų žydėjimo metu.
Mėgsta gerus dirvožemius.
Tinkami priešsėliai – mėšlu tręštos bulvės, dobilai, javai, varpinių ir ankštinių mišiniai. Prieš sėją dirva suariama 20-25 cm gyliu. Sėjama galimai anksčiau į įšilusią ir pradžiūvusią dirvą. Tręšiama P 30-60 ir K 60-100 v.m. kg/ha. Nuo piktžolių saugoma porą kartų akėjant tarpueilius, kol lapija padengia dirvos paviršių.

Esant kitokioms augimo sąlygoms, nei buvo šių tyrimų metu, veislės parametrai gali skirtis nuo čia nurodytų