Vikšrinis barškūnis SUNHEMP

Aukštų vienmečių ankštinių žolinių augalų, tinkančių žaliajai trąšai, dirvožemio gerinimui, nematodų kontrolei bei pašarui arba pluoštui, vikšrinio barškūnio veislė

• Vienmečiai
• Trumpos dienos augalai
• Greitai auga
• Augalai aukšti – 1-2 m (tropinėse sąlygose gali užaugti iki 4 m aukščio, ir antžeminės sausos biomasės derlius gali siekti iki 10 t/ha, užauga per 60-90 dienų)
• Gali šakotis
• Stiebai gali užaugti iki 2 cm skersmens, cilindriniai, briaunoti
• Lapai – parasti, spirališkai išsidėstę aplink stiebą, 4-13 cm ilgio x 0,5-3 cm pločio
• Šaknis – liemeninė, su gerai išvystytomis šoninėmis šaknimis
• Žydėjimas – indeterminantinis (žydėjimo laikas neapibrėžtas/nesibaigiantis)
• Bakterijos ant šaknų kaupia azotą, o augdami augalai absorbuoja daug CO₂
• Šakoti ir sudėtiniai gumbeliai – iki 2,5 cm ilgio
• Žiedai – geltoni
• Vaisius – ankštis, 3-6 cm ilgio x 1-2 cm diametro
• 1-ame kg būna 18 000-35 000 sėklų
• 1000 sėklų svoris – apie 36,68 g
• Sėklos – yra 6 mm ilgio, tamsiai rudos-juodos
• Sunokusios sėklos ankštyje barška, iš ankščių išbyra
• Augalai jautrūs šalčiui, druskingumui
• Šiuos augalus gali atakuoti įvairūs kenkėjai, ligų sukėlėjai, virusai, nematodos, bet jie nesukelia didelės ekonominės žalos

Tinka dirvožemio gerinimui:

• Tinka sėjomainos paįvairinimui
• Gali augti labai lengvai be priežiūros/su mažai priežiūros
• Auginant kaip dengiamąjį augalą, saugos nuo dirvos erozijos, konservuos dirvožemio vandenį, suteiks daug organinės medžiagos
• Auginant kaip tarpinį augalą, galimi dideli žalios masės derliai
• Gali užauginti 6-10 t/ha biomasės ir sukaupti iki 120-140, netgi iki 336 kg azoto/ha
• Kad užaugintų biomasės ir sukauptų azoto, reikia 8-12 savaičių augimo
• Lengvai prisitaiko prie bet kokių dirvožemio sąlygų (didelio arba žemo derlingumo)
• Šaknys purena dirvožemį, mažina jo suslėgimą
• Tankaus pasėlio lapija stelbia piktžoles – padeda naikinti piktžoles
• Augalai atsparūs šaknų gumbiniams nematodams (root-knot nematodes)
• Nupjautus augalus kaip mulčą galima palikti suirimui ant dirvos paviršiaus (nereikia žemės dirbimo įterpimui, galima naudoti no-till technologijose), o irdama medžiaga atpalaiduoja N, P, K, Ca ir Mg
• Labai tinka mulčiavimui, kai auginama netoli jų naudojimo vietos, pavyzdžiui, tarp daržovių lysvių ar vaismedžių eilių. Augalus geriausia sėti mulčiavimui ten, kur norima slopinti piktžolių sėklų dygimą
• Daugiausiai masto medžiagų būna sukaupta lapuose ir žieduose, todėl žaliajai trąšai arba organiniam mulčui naudingiausia naudoti augalus ankstyvo-pilno žydėjimo tarpsniu
• Metodas, naudojamas pjauti ir įterpti pasėlius, gali turėti įtakos azoto skilimo greičiui ir mineralizacijai, priklausomai nuo to, kiek nepažeista augalų biomasė ir ar ji buvo palikta ant paviršiaus, ar įterpta. Nors tikslūs azoto kiekiai posėliniams pasėliams labai skiriasi priklausomai nuo vietos ir auginimo veiksnių, buvo įrodyta, kad derliui tai atsiliepia palankiai. Bendras azoto išplovimas gali būti sumažintas, kai į dirvą įterpiami augalai, padidinant dirvožemio organines medžiagas. Tačiau azoto išplovimas taip pat gali padidėti netrukus po derliaus nuėmimo ir dėl greito augalų liekanų irimo.

Tinka kai kurių nematodų naikinimui:

• Barškūniai gali slopinti augalų parazitinius nematodus, tokius kaip gumbiniai šaknų (Meloidogyne incognita) ir reniforminiai (Rotylenchulus reniformis) nematodai, taip pat burrowing nematode (Radopholus similis), root-knot, soybean cyst (Heterodera glycines),gamindami alelochemines medžiagas, kurios sutrikdo nematodų gyvenimo ciklus. Šie augalai nėra nematodų šeimininkai ir skatina antagonistinių mikroorganizmų bei naudingų nematodų augimą.
• Nematodų kenkėjų populiacija gali būti sumažinta praėjus keletui savaičių po to, kai į dirvą įterpiama barškūnių. Todėl barškūniai naudojami kaip priešsėliai nematodoms jautriems augalams.

Turi alelopatinių savybių:

• Išskiria alelopatinius junginius, toksiškus kai kurioms nematodoms
• Išskiria alelopatinius junginius, trukdančius ir kai kurių piktžolių sėklų sudygimui
• Naudojant barškūnius kaip dengiamąjį/tarpinį augalą, taip pat svarbu atsižvelgti į vėlesnių tiesioginių pasėlių sėjos laiką dėl likučių alelocheminio poveikio būsimų pasėlių sėkloms
• Barškūniai geriausiai tinka sėjomainoje su pasėliais, kurie toleruoja alelochemines medžiagas, arba kai suteikiama pakankamai laiko likučiams suirti prieš paskesnę sėją

Tinka organinių trąšų ruošimui:

• Galima nupjauti, išdžiovinti ir saugoti šio augalo biomasę vėlesniam tręšimui, bet tai reikalauja laiko ir papildomo darbo. Tačiau tai turi potencijos kaip organinės azoto trąšos tręšimui, turinčios tam tikrą N kiekį.
• Augalai, nupjauti ankstyvo žydėjimo tarpsniu, turėjo N:P:K santykį 3:1:2 (138 kg N, 47 kg P₂O₅ ir 90 kg K₂O)

Tinka daugianariams pasėliams:

• Didelis barškūnių žalių baltymų kiekis gali būti papildomas vasarinėmis vienmetes žolėmis, kuriose paprastai yra daugiau cukraus
• Barškūnis dėl greito augimo tinka vasariniams vienmečiams mišiniams su sorgais, sudanžole ir soromis
• Vikšrinis barškūnis dažnai auginamas su sorgo-sudangžolės hibridu (Sorghum bicolor x S. bicolor var. sudanense). Šis pasėlių derinys suteikia keletą privalumų. Sorgo-sudangžolės hibridas surenka azoto perteklių iš dirvožemio ir gamina biomasę su dideliu C:N santykiu. Augalų mišinys gali padidinti bendrą biomasę ir įvairovę, o tai naudinga maistinių medžiagų ciklui ir dirvožemio mikroorganizmams.
• Kadangi barškūnis fiksuoja azotą, galite sumažinti N trąšų kiekį mišiniams

Tinka kaip kulisinis augalas:

• Gali būti kulisiniu augalu kaip ir kukurūzai
• Gali būti auginami ežiose tarpuose tarp medžių/krūmų. Jį galima nupjauti ir paskleisti kaip mulčą tarp medžių eilėse
• Augalai gali būti naudojami kaip vėjo apsauga nuo vėjo daromos žalos jautriems daržovių ir mažų medžių/krūmų pasėliams
• Barškūniai labai sumažina vėjo greitį, bet kad būtų sumažintas šešėlis, rekomenduojama juos pjauti praėjus 60-90 dienų po sėjos, kol nesudaro per didelio šešėlio
• Barškūnių kulisai taip pat trukdo pernešėjų kenkėjų judėjimui, sumažina ligų plitimą

Tinka pašarui (tikslesnėms rekomendacijoms reiktų bandymų ir tyrimų Lietuvoje):

• Pašarui tinka baltymingi lapai
• Sėklos gali turėti gliukozidų, tad nerekomenduojamos pašarui
• Lapai ir stiebai gali būti džiovinami
• Šie augalai turėtų būti nupjaunami šienui arba žaliajai trąšai, kai augalai yra ankstyvame žydėjimo tarpsnyje (augalai 1,5-2,5 mėnesių augimo amžiaus)
• Barškūnio pasėlyje galima ganyti galvijus, ožkas ir avis. Istoriškai barškūniai buvo laikomi puikiais augalais ožkoms ir kitiems smulkiems atrajotojams. Dėl šios priežasties jį ignoravo mėsos ir pieninių galvijų augintojai. Tačiau tinkamai tvarkant pašarus, barškūnis gali turėti maistinių medžiagų profilį, kuris puikiai tinka mėsiniams galvijams, galvijų augintojams, taip pat ganykloms laktuojančių melžiamų karvių auginimui.
• Ganyklose pradėti ganyti galima, kai augalai yra 45 cm, maždaug po 45 dienų po sėjos. Lapai kokybiški, tačiau stiebai yra gerokai prastesnės kokybės. Tačiau, stiebai suteikia skaidulų, reikalingų tinkamam prieskrandžio funkcionavimui. Siekiant išlaikyti ir maksimaliai padidinti pašarų kokybę, svarbus lapų ir stiebo santykis.

Vikšriniai barškūniai tinka ribotam ganymui (nuo vienos iki trijų valandų per dieną). Iš pradžių gyvuliams barškūnis gali nepatikti, bet per vieną ar tris dienas jie pajus barškūnio skonį.

Kaip pašaras šėrimui:

• Yra geras baltymų šaltinis
• Lapuose yra apie 4-5 %  N, kas atitinka apie 25-30 % baltymų ir 65-80 % bendrų virškinamų maistinių medžiagų, 22-28 % NDF, 22-27% ADF
• Stiebuose yra apie 1,3-1,7 %  N, kas atitinka apie 8-10 % baltymų, 74-76 % NDF, 64-65 % ADF
• Plačiai naudojami ganymui ir šėrimui
• Naudojami kaip laukinių gyvūnų pašaras (elnių ganykloms)
• Rekomenduojama ganyti, kai augalai yra apie 0,45-0,90 m aukščio
• Jokio šalutinio poveikio praktiškai dar nepastebėta
• Naujausi daugelio žemės ūkio universitetų tyrimai įrodo, kad šie augalai yra saugūs ganyti. Jais galima šerti smulkius (elniai, avys, ožkos ir kt.) ir stambius atrajotojus (karves ir bulius)
• Lapai ir stiebas netoksiški
• Ypatingas dėmesys reikalingas ganant, nes per didelis šėrimas gali sukelti ir svorio sumažėjimą. Taigi, 2-3 valandos ganymo per dieną rekomenduojamas tik tuo atveju, jei pasėlis yra be piktžolių ir apsėtas kokybiška sėkla
• 24-25 DPS galima pradėti ganyti, nes tuo metu lapuose yra daug baltymų ir skaidulų
• Ganymas turėtų prasidėti, kai augalas pasiekia 45 cm aukštį ir baigiamas, kai augalai pasiekia 1,8 m arba kai jie pradeda žydėti
• Aukšti gyvuliai gali suėsti stiebą ir sutrukdyti augalo ataugimui, todėl gyvulius reikia pašalinti, kai tik augalai būna nuėsti iki 0,45 cm aukščio, nes per didelis nuganymas gali nužudyti augalą
• Nuganymo likučius galima naudoti kaip žaliąją trąšą prieš sėjant kitus augalus
• Kaip pašaras nupjauti arba ganyti tinka karvėms, veršeliams, avims, elniams, triušiams, kai yra iki 1 aukščio, ganyti ne ilgiau 2 val.

Tinka pluoštui:

• Vikšrinis barškūnis auginamas dėl stipraus karnienos pluošto, išgaunamo iš žievės, kuris yra patvaresnis nei džiutas
• Pluoštas naudojamas virvėms, kilimėlių verpalams, cigarečių ir minkštajam, aukštos kokybės popieriui, žuvų tinklams, maišams, drobėms ir virvelėms gaminti
• Šių augalų pluoštas yra stipresnis kai šlapias ir yra gana atsparus miltligei, drėgmei ir sūriame vandenyje esantiems mikroorganizmams
• Tai vienas iš seniausių žinomų pluoštų Indo-Pakistano subkontinente, kaip minima senovės sanskrito literatūroje
• Indija yra didžiausia barškūnių pluošto, skirto naudoti tokiuose produktuose kaip virvės, žvejybos tinklai, špagatas ir grindų kilimėliai, gamintoja. Taip pat barškūniai yra auginami Brazilijoje ir Pakistane kaip pluošto šaltinis. Tačiau barškūnio pluošto gamyba pastaraisiais metais sumažėjo dėl sintetinio pluošto gamybos konkurencijos.
• Auginant pluoštui, sėjama daug – 96 kg/ha, netgi 120-240 kg/ha

Augimo sąlygos:

• Geriausias sėjos laikas, kai dirva sušyla iki 18,3 °C
• Sėjos laikas – pavasaris/vasara
• Rekomenduojama sėklų inokuliacija azoto bakterijomis
• Sėjos gylis – 2-2,5 cm
• Sėjamos skirtingos normos, priklausomai nuo sėklų stambumo ir auginimo tikslų
• Sėjos norma pietinėse šalyse, sėjant pakrikai – 39-50 kg/ha
• Sėjos norma pietinėse šalyse, sėjant sėjamosiomis – 23-28 kg/ha
• Sėjant šiuos augalus naudojimui dirvos mulčui, pietinėse šalyse sėjos norma didesnė – 55-65 kg/ha
• Kai pakanka drėgmės ir šilumos, sėklos sudygsta greitai
• Žalingi užliejimai 2 savaitės po sudygimo
• Sausrai atspari rūšis ir gali augti ten, kur vidutinis metinis kritulių kiekis yra tik 200 mm
• Puikiai tinka auginti įvairiuose dirvožemiuose, jei jie yra gerai nusausinti. Netoleruoja užmirkimo arba sunkių, molingų dirvožemių
• Geriausiai tinka neutralus dirvožemio pH, tačiau gali augti ir dirvožemiuose, kurių pH svyruoja nuo 5 iki 8,4
• Fosforo ir kalio trąšos naudojamos, priklausomai nuo dirvožemio turtingumo, kai kur siūloma tręšti 33,6 kg/ha N, P₂O₅ ir K₂O
• Nors Rhizobium bakterijų panaudojimas yra įprasta praktika sėjant ankštinius augalus, biomasės derlius užauga ir be inokuliacijos. Inokuliacija Rhizobium spp. rekomenduojamas maksimaliai azoto gamybai.
• Mėgsta augti šilto ir karšto klimato sąlygomis
• Tai greičiausiai augantis tropinis ankštinis augalas
• Per pirmąsias 30 dienų po pasėjimo antžeminės biomasės augimas bus nedidelis. Tačiau per 60 dienų augalai gali būti 90 cm aukščio.
• Labai palankiomis augimui sąlygomis gali užaugti iki 3-3,6 m aukščio per 90 dienų
• Pasėti anksčiau ir augdami ilgiau, duos didesnę naudą dirvožemiui
• Šie augalai yra trumpos dienos augalai, tai reiškia, kad žydėti pradės tik rudeniop, sutrumpėjus dienai. Tačiau jie bus nušaldyti šalnų, todėl augimo laikas yra ribotas
• Šakojimasis gali būti skatinamas nupjaunant viršūnes
• Tikintis atolo, nupjauti augalus reikia ne žemiau nei 30 cm
• Lauke, kuriame leidžiama augti iki žydėjimo, augalai gali netekti apatinių lapų ir pablogėti maistinė sudėtis/pašaro kokybė. Kai barškūnis žydi 80 procentų, tik 35–40 procentų augalų biomasės sudaro lapai.
• Jei augalai sėjami drėgnose dirvose, jie yra jautrūs šaknų puviniams. Lepidoptera būrio vabzdžių rūšys (daugiausia kandys ir grūdinukai) gali užpulti sėklų ankštis, stiebus ar lapus. Elniai, šernai ir kiškiai gali maitintis pasėlių laukuose, sumažindami ar sunaikindami derlių

Esant kitokioms augimo sąlygoms, nei buvo šių tyrimų metu, veislės parametrai gali skirtis nuo čia nurodytų