Sojos

Glycine max L.

Gauruotosios sojos (Glycine max) – tai ankštinių šeimai priklausantys, vienamečiai, iki 160 centimetrų užaugti galintys (bet paprastai būna 30–80 cm aukščio), maistiniai, vaistiniai ir pašariniai augalai.

Priklausomai nuo veislės ir vietovės agroklimatinių sąlygų, sojų sėklose būna sukaupta apie 35-45 % baltymų, 17-27 % riebalų, daugiau kaip 25 % angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sojų baltymuose yra visų aminorūgščių, todėl jų baltymai prilygsta mėsos baltymams. Maistingumu prilygsta jautienai. Šie baltymai nekelia pavojaus susirgti druskų nusėdimu ar kraujagyslių sustandėjimu. Todėl iš sojų gaminami įvairiausi maisto produktai (augalinė „mėsa“, pienas, varškė ir kt.).

Sojos yra vertingas pašaras daugeliui auginamų gyvulių rūšių. Iš 1 kg išspaudų galima gauti apie 1,27 pašarinio vieneto ir 360 g virškinamųjų proteinų. Augalai tinka ganyti, silosui, šienainiui ir šienui gaminti.

Iš sojų gaminama per 400 pavadinimų pramonės dirbinių (plastmasės, klijai, gumos pakaitalai, linoleumas, sintetinis kuras, nešlampantys audiniai, lakai, dažai, muilas, glicerinas, insekticidai ir kt.).

 

Sojos būna įvairių ankstyvumo grupių – nuo TTP (pati ankstyviausia), 000, 00, 0, I ir II (pati vėlyviausia).

Lietuvos klimatinėse sąlygose rekomenduojama auginti tik labai ankstyvų veislių sojas.

Esant kitokioms augimo sąlygoms, nei buvo šių tyrimų metu, veislės parametrai gali skirtis nuo čia nurodytų


Rekomenduojama sėjos norma: priklauso nuo veislės ir auginimo technologijos (apie 80-90 augalų/m², arba 90-100 kg/ha)