Produktai

Ankstyvų didžiųjų smilgų veislė, skirta vėlyvųjų žolynų sudarymui, juose pakeičianti pievines migles

• Sukurta iš laukinės populiacijos, surinktos Klaipėdos rajone
• Vidutinis sausųjų medžiagų derlius – 7,8 t/ha
• Derliaus potencialas – 9,8 t/ha
• Vidutinis sėklų derlius – 0,21 t/ha
• Lapuotumas – 40,0–52,0 %
• Žiemkentiškumas – 7,5 balo
• Žaliųjų baltymų SM 8,9–11,61 %
• Ląstelienos SM – 17,3–27,63 %

*Ūkinio vertingumo tyrimų 2009-2010 m. Plungės ir Pasvalio AVT stotyse duomenimis

IVS tyrimų duomenimis, didžiųjų smilgų veislė ‛Violeta’ priskiriama prie anksti išplaukėjančių, vidutinį stiebą ir ilgus žiedynus formuojančių didžiųjų smilgų veislių.

Kaip ir pievinės miglės, didžiosios smilgos formuoja tankią velėną. Už pievinės miglės veisles, ‘Violeta’ yra derlingesnė. Geriausiai auga derlinguose bei vidutinio derlingumo dirvožemiuose. Galima auginti ir nederlinguose smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose, todėl tinka karjerų, užkastų dujotiekių ir kitų  apleistų  žemių  rekultivavimui. Neblogai auga ir drėgnuose dirvožemiuose. Augalai daugiamečiai, stačiastiebiai, 40-100 cm aukščio. Lapai linijiški. Žydi vasaros pradžioje iki 15 cm ilgio šluotelėmis. Sėklos iki 1,5 mm ilgio.

Tinka į mišinius su raudonaisiais dobilais, esparcetais bei kitais ankštiniais augalais ir motiejukais.

Didžiosios smilgos (Agrostis  gigantea Roth.) – vėlyva rūšis; augalai gali augti įvairios sudėties  ir  drėgnio  dirvožemiuose,  formuoja  tankią  velėną.  Nors  pašarine verte nusileidžia geriausioms miglinėms žolėms, bet dėl vėlyvo vystymosi augalai pjaunami jauni (prieš žydėjimą), todėl pašaro kokybė yra gera. Geriau tinka šienauti.

Esant kitokioms augimo sąlygoms, nei buvo šių tyrimų metu, veislės parametrai gali skirtis nuo čia nurodytų