Atgal

Migliniai pašariniai augalai


Gausiažiedės (vienmetės) svidrės (Lolium multiflorum Lam. westerwoldicum Wittm.)
 

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

Dirvožemis

Geriausiai auga įtręštuose, pakankamai drėgmės turinčiuose, humusinguose, vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose. Geriausia parinkti maisto medžiagomis turtingus, nepiktžolėtus dirvožemius.

Sėjomaina

Geriausia ją auginti javų sėjomainoje vienmetėms žolėms skirtame lauke. Tinkamiausi priešsėliai – kaupiamieji augalai ir mėšlu tręštose dirvose pasėti javai. Sėklai geriausia ją auginti be atsėlio. Svidrės – neblogas priešsėlis kitiems augalams.

Tręšimas

Rekomenduojama N 60 P 45-60 K 60-90 kg/ha, koreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Patręšus didesne azoto norma augalai geriau auga, bet gali išgulti, ir, pailgėjus vegetacijai, sėklos gali subręsti vėliau.

Sėjos laikas

Galimai anksčiau, kol neišdžiūvę dirvos. Vėlyvą pavasarį sėją reiktų baigti gegužės pirmąjį dešimtadienį, nes pasėjus vėliau, sumažėja derlius, pablogėja sėklos kokybė. Kai būna 3-5 °C šilumos, sudygsta per 12-14 d., kai 8-9 °C šilumos – sudygsta per 7-8 dienas. Pavasario šalnoms neatsparios, o trumpalaikes rudens šalnas pakenčia gerai.

Sėklos norma

12-16 kg/ha, 15 cm tarpueiliais,  įterpiant sėklas reikiamu 1,0-1,5 cm gyliu. Nerekomenduojama sėti plačiaeiliu būdu. Po sėjos lauką naudinga privoluoti.

Pasėlio priežiūra

Pagal situaciją, gausiažiedžių svidrių krūmijimosi tarpsniu su piktžolėmis kovoti varpiniams javams skirtais herbicidais. Gausiažiedės svidrės sėklas nuimti iš pirmos žolės, o antrąją nuimti žaliam pašarui, ganymui. Sėklas galima gauti ir iš atolo, bet derlius būna mažesnis, ir sėklos kokybė prastesnė. 

Nuėmimas

Nesuvėlinti derliaus nuėmimo – subrendusios vienmetės svidrės labai lengvai nubyra. Galimas sėklų derlingumas – 1800 kg/ha. Nuimamos tiesioginiu kombainavimu, kai sėklos visai subręsta. Svarbu lenktuvų sukimosi greitis, kad sukdamiesi nešukuotų pasėlio. Jei pasėlis subrendo netolygiai, po pirmo kūlimo lauke likusias ir gerai išdžiūvusias kūlenas reikia dar kartą perkulti. Sėklų drėgnumas sertifikavimui (priėmimui) 14 %. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra ne aukštesnė nei 32-35 °C.

Kita

Gausiažiedžių svidrių sėklos nuo daugiamečių svidrių sėklos skiriasi tuo, kad turi trumpus akuotus, išaugusius iš viršūnių. Gausiažiedėmis svidrėmis tinka atsėti išgedusias daugiametes žoles ar žiemkenčių pasėlius.
Daugiametės svidrės (Lolium perenne L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Geriausia auga derlingesnėse ir drėgnose dirvose, tinka lengvesnės, sukultūrintos, nevarputėtos priemolio dirvos. Blogai auga rūgščiose smėlingose dirvose ir netinka auginti durpynuose. Netinka auginti, kur aukštai gruntinis vanduo, nes neatlaiko ilgesnio užliejimo. Optimalus pH 5,5-7,0.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai miežiai ar vasariniai kviečiai, svarbiausia, kad antsėlio augalai neišgultų. Sėklinis sklypas laikomas vienerius-dvejus metus. Palankiomis gamtinėmis sąlygomis galima įsėti po žieminių rapsų nuėmimo.

Tręšimas

Rekomenduojama N 60 kg/ha. Negalima gausiai tręšti azotu (pasėlis išguls ir derlių sumažės). Įsėlio metais antsėliniai augalai azotu tręšiami pagal jų poreikį, bet kad neišgultų, fosforo ir kalio – po 60-80 kg/ha įterpti prieš sėją. Sėjant su antsėliu (javus), reikia įvertinti NPK poreikį antsėliniams augalams. Daugiametės svidrės reikalauja azoto daugiau nei kitos varpinės žolės, bet svarbu, kad iki žydėjimo neišgultų. Bręstant sėkloms, augalai turėtų būti pasvirę, kad neišbyrėtų prinokę sėklos.

Sėjos laikas

Geriausias sėjos laikas – gegužės mėnuo. Sėjant be antsėlio, sėja galima iki rugpjūčio vidurio. Daugiametės svidrės greitai dygsta, gerai auga, puikiai krūmijasi. Augalas reikliausias šilumai iš visų varpinių žolių.

Sėklos norma

Sėjant be antsėlio, 6-8 kg/ha. Sėjant su antsėliu – 10-12 kg/ha. Rekomenduojama sėti plačiaeiliais tarpueiliais (15-30 cm). Svarbu įterpti sėklas reikiamu 2 cm gyliu, todėl puresnes dirvas prieš sėją reikia voluoti.

Pasėlio priežiūra

Įrengiant svidrių sėklinį sklypą, svarbu parinkti nevarputėtą dirvą. Pasėlių priežiūra kaip ir kitų varpinių žolių. Piktžolės naikinamos kas metai varpiniams javams skirtais herbicidais. Pasirenkant herbicidą, reikia žiūrėti į piktžolių išsivystymo tarpsnį. Priežiūros nuo kenkėjų neprireikia. Sėjos metais peraugusi žolė nupjaunama antroje spalio pusėje. Nuėmus derlių, užauga atolas, kurį reikia nupjauti pasibaigus augalų vegetacijai.

Nuėmimas

Dažniausiai sėklų nuėmimo laikas – liepos pabaiga. Laukas  paruduoja, braukiant ranka per šluoteles, sėklos jau byra nuo labiausiai pribrendusių augalų. Nesuvėlinti derliaus nuėmimo – subrendusios svidrės lengvai nubyra. Galimas derlingumas – 900-1600 kg/ha. Nuimamos tiesioginiu kombainavimu, svarbu lenktuvų sukimosi greitis, kad sukdamiesi nešukuotų pasėlio. Kūlimo metu sėklos būna 17-20 % drėgnio, tad jas džiovinti reikia mažai. Sėklų drėgnumas sertifikavimui (priėmimui) 14 %. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra ne aukštesnė nei 32-35 °C.

Kita

Nuėmus gausų sėklų derlių, pasėlis dažniausiai išretėja. Dėl pasėlio išretėjimo ir galimo iššalimo, sėklų  derlų auginame 1-2 metus. Svidrių sėkliniame pasėlyje varpučio neturi būti.
Tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Gerai auga visuose derlingesniuose dirvožemiuose. Gali augti ir lengvesniuose sausuose dirvožemiuose. Tinkamiausi yra drėgni priemolio, molio ir humusingi dirvožemiai. Optimalus pH 5,5-7,0.

Sėjomaina

Gali būti auginami sėjomainoje kaip daugiametės žolės arba atskirame sklype, kur sėklą bus galima imti 2-3 metus. Tinka sėti po patręštų kaupiamųjų.

Tręšimas

N 60-80, P 50-80, K 50-80 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Tręšiama prieš sėją ir kasmet, nuėmus sėklų derlių. Naudojimo metais kiekvieną pavasarį tikslinga papildomai patręšti azotu (45-60 N v.m. kg/ha). Nepertręšti azotu, kad antsėlis neišgultų.

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu (miežiais) – kuo anksčiau, kad užtektų drėgmės sudygimui. Sėjama eiliniu būdu.

Sėklos norma

12-14 kg/ha, sėjant su antsėliu.  Sėjant be antsėlio – 12 kg/ha. Sėkla įterpiama 0,5-1,0 cm gyliu.

Pasėlio priežiūra

Piktžolės naikinamos kas metai varpiniams javams skirtais herbicidais. Nevėluoti nupurkšti herbicidais. Priežiūros nuo kenkėjų neprireikia. Sėjos metais peraugusi žolė nupjaunama antroje spalio pusėje, bet dažniausiai pjauti nereikia.
Nuėmimas Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai liepos antroje pusėje. Imama kombainu prasidėjus kietajai brandai. Delsti negalima, nes sėklos išbyra. Kad mažiau  nubyrėtų sėklų, derlių geriausia imti anksti rytą, lėtai važiuojant kombainu (iki 2  km/val.), nes padidinus greitį, dalis sėklų išbyra su kūlenomis. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 14 % drėgnio. Eraičinas sėklai pjaunamas aukštai, paliekant didesnes ražienas. Ataugęs atolas nepjaunamas, neganomas, paliekamas, kad kitų metų derlius būtų didesnis.
Kita Neilgas užliejimas daug žalos nepadaro. Žolyne gali išsilaikyti 10 ir daugiau metų, bet sėkla imama 2-3 metus. Nėra jautrūs sausrai, nes drėgmę šaknys paima iš gilesnių sluoksnių. Atsparūs šalčiui. Pavėsyje auga blogai.
Nendriniai eraičinai (Festuca arundinacea Schreb.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Auga visų tipų drėgnesniuose dirvožemiuose, išskyrus sunkų molį, sausą smėlį bei stipriai rūgščias dirvas. Tinkamiausi normalaus drėgnio priemoliai, tinka ir lengvesni priesmėliai. Optimalus pH 5,5-6,0. Rūgštesnius nei pH 5,5 dirvožemius reiktų kalkinti.

Sėjomaina

Gali būti auginami sėjomainoje kaip daugiametės žolės arba atskirame sklype, kur sėklą bus galima imti 2-3 metus, neskaitant sėjos metų. Tinka sėti po patręštų kaupiamųjų, vienmečių žolių, mėšlu tręštų žiemkenčių. Sėjami į nepiktžolėtą, nevarputėtą lauką. Sėjamas be antsėlio. Kartais gali būti sėjami su antsėliu, bet svarbu, kad jis nustelbtų jauno eraičinų pasėlio.

Tręšimas

Prieš sėją – P 40-80, K 60-80 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Tręšiama ir kasmet, nuėmus sėklų derlių (P 50-80, K 60-80). Pavasarinis tręšimas azotu didina sėklų derlių. Prieš sėją rekomenduojama N 60-80 kg/ha, pirmais ir antrais metais – N 100-150, tolesniais metais – apie 50-55 kg/ha. Azotu tręšiama du kartus – pavasarį, prasidėjus vegetacijai, ir nuėmus derlių. Rudenį tręšiama azotu (45 kg/ha), kad paskatinti augalų sustiprėjimą ir krūmijimąsi.

Sėjos laikas

Anksti pavasarį, kartais ir vėliau – iki liepos pradžios. Vėlinant sėją, sėkliniai pasėliai būna retesni, mažėja sėklų derlius.

Sėklos norma

8-10 kg/ha, sėjama 30 cm   tarpueiliais. Sėjant siauraeiliu būdu – 10-14 kg/ha. Sėkla įterpiama  2-3 cm gyliu. Naudinga suvoluoti.

Pasėlio priežiūra

Piktžolės naikinamos kas metai varpiniams javams skirtais herbicidais arba pirmais metais purenimu 2-3 kartus (jei platūs tarpueiliai). Naudojimo metais tarpueiliai purenami anksti pavasarį ir nuėmus sėklų derlių. Priežiūra nuo kenkėjų – pagal poreikį. Gali reikėti augimo reguliatorių stiebo tįsimo metu, kad pasėlis nesugultų. Sugulę augalai prasčiau apdulkinami, sėklų derlius bus mažesnis.
Nuėmimas Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai liepos mėnesį. Imama kombainu baigiantis vaškinei ar prasidėjus kietajai brandai. Sėklos byra gan lengvai, bet mažiau nei tikrojo eraičino. Kad mažiau  nubyrėtų sėklų, derlių geriausia imti anksti rytą, lėtai važiuojant kombainu (iki 2  km/val.), nes padidinus greitį, dalis sėklų išbyra su kūlenomis. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio sėklinei medžiagai ne didesnio kaip 14 % drėgnio. Eraičinas sėklai pjaunamas aukštai, paliekant didesnes ražienas. Nuėmus sėklų derlių, likusią masę reikia nupjauti ir sunaudoti pašarams. Prieš žiemą (rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje) užaugęs atolas nupjaunamas 10-15 cm aukščiu. Atole nendrinis eraičinas generatyvinių (vaisinių) ūglių beveik nesuformuoja.
Kita

Po sėjos dygsta lėtai, ypač jei orai vėsūs.
Sužydėjimui reikalingas jarovizacijos laikotarpis (sėjos metais sėklų nebus). Žydi praeitais metais rudenį susiformavę ūgliai.
Žiedynų suformavimui reikia šilumos ir ilgos dienos.
Tankiam pasėlyje užauga mažai generatyvinių stiebų, mažiau sėklų.
Sėklų derlius bus mažesnis, jei žydėjimo ir sėklų formavimu metu bus sausa arba lietinga žydėjimo metu.
Žolyne gali išsilaikyti iki 7 ir daugiau metų, bet sėkla imama 2-3 metus.
Atsparūs sausroms ir ilgalaikiams potvyniams, pakantūs sekliems užliejimams.
Neatsparūs žemam (1-3 cm) pjovimui.
Nors mėgsta šlapias augimvietes, gerai pakelia aukštas temperatūras ir sausrą. Labai atsparūs žiemos šalčiams, pakenčia ilgalaikį (iki 30 d.) užliejimą vandeniu, vidutiniškai jautrūs
Šaknų sistema labai stipri, todėl nendrinis eraičinas suformuoja labai tvirtą velėną, gerai apsaugančią dirvožemį nuo vėjo ir vandens erozijos.

Raudonieji eraičinai (Festuca rubra L)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Nereiklūs dirvoms, užauga ir mažo derlingumo lengvuose (priesmėlio bei smėlio) sausuose dirvožemiuose, rūgščiose dirvose, pakenčia sausras. Gerai auga visuose derlingesniuose dirvožemiuose. Pakenčia per didelį drėgnumą ir negilius gruntinius vandenis. Optimalus pH 6,0-6,5, nors auga ir esant pH 4,0.

Sėjomaina

Gali būti auginami sėjomainoje kaip daugiametės žolės arba atskirame sklype, kur sėklą bus galima imti 1-2 metus. Sėjamas be antsėlio. Galima sėjomaina: raudonasis eraičinas – raudonasis eraičinas – raudonasis eraičinas – žiemkenčiai – tręšiami kaupiamieji – vasarojus. Gerai būtų sėti po juodojo pūdymo, išnaikinus piktžoles.

Tręšimas

Prieš sėją N 60-70, P 60, K 60 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Tręšiama ir kasmet, nuėmus sėklų derlių, N 70-90, P 60-90, K 60-90 v.m. kg/ha.   Tikslinga azoto normą skelti, dalį atiduoti pavasarį (30 N v.m. kg/ha), o likusią – kartu su PK trąšomis nuėmus derlių.

Sėjos laikas

Pasėti kuo anksčiau, kad užtektų drėgmės sudygimui (iki gegužės vidurio).

Sėklos norma

8-10 kg/ha, sėjant 30 cm tarpueiliais, ir 12-14 kg/ha, sėjant 15 cm tarpueiliais. Blogesniuose dirvožemiuose norma padidinama iki 14-15 kg/ha. Sėkla įterpiama 0,5-1,0 cm gyliu.

Pasėlio priežiūra

Nuėmus sėklų derlių, jeigu laukas nevarputėtas naudinga tuoj pat sulėkščiuoti, įpjaunant 5-10 cm gyliu, bet neišverčiant velėnos. Tai leidžia kitais metais gauti didesnį derlių.

Nuėmimas

Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai liepos viduryje. Imama kombainu, kai sėklos pilnai subręsta, paruduoja žiedynai, spaudžiant šluotelę, dalis sėklų nubyra. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 14 % drėgnio.

Kita

Ilgaamžiškiausios (gali augti 12-15 metų) ir dera gausiau už kitas varpines žoles. Gerai žiemoja, atsparūs sausroms, sudaro tvirtą velėną.
Pašariniai motiejukai (Phleum pratense L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose ir vidutinio sunkumo priemoliuose, galima auginti ir nusausintuose durpynuose. Svarbu, kad pakankamai būtų drėgmės. Optimalus pH 5,5-6,0.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai miežiai ar kviečiai, šiuos antsėlio augalus reikia tręšti saikingai, kad pasėlis nenustelbtų jaunų motiejukų įsėlio. Ypatingai tinkami priešsėliai, kurie prieš tai buvo tręšti mėšlu.

Tręšimas

Net jei priešsėliui buvo naudotos organinės trąšos, sėjos metais (įterpiama prieš sėją) reikia tręšti mineralinėmis trąšomis – vidutiniškai N 30-50, P 40-60, K 60-90 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Su antsėliu sėjamiems motiejukams azoto norma padidinama iki 120 kg/ha. Sėkloms auginamus motiejukus reikia tręšti kiekvieną pavasarį. Rekomenduojama antrais auginimo metais azoto išberti 120-180 kg/ha, bet reikia įvertinti, kad pasėlis nesugultų (tokiu atveju nebus kaip nuimti sėklos). Trečdalis N normos paliekamas po pjūties, išbarstomas papildomas fosforo kiekis 40-60 kg/ha ir kalio 60-100 kg/ha v.m.

Sėjos laikas

Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Sudygimui svarbu drėgmė. Sėjant motiejukus be antsėlio, dirva ruošiama rudenį, tačiau nesuardant armens, gerai išlyginama.

Sėklos norma

6-8 kg/ha, sėjant kaip įsėlį. Grynam pasėliui – 3-5 kg/ha daigių sėklų. Sėklos įterpiamos 0,5-1,5 cm gylyje. Motiejukai gerai užauga ir kaip įsėliai (pasėjus anksti), šviesai mažiau reiklūs. 

Pasėlio priežiūra

Pasėjus sausoje dirvoje, reikėtų privoluoti arba tinkamiausias variantas būtų privoluoti antsėlinį augalą prieš įsėjant motiejukus. Varpiniuose javuose su motiejukų įsėliu tinka javų herbicidai. Sekančiais auginimo metais motiejukų pasėliuose piktžolės naikinamos 2-3 lapelių tarpsniu  bei iki bamblėjimo.

Nuėmimas Pjauti ne žemiau kaip 8 cm. Motiejukai subręsta liepos paskutinę- rugpjūčio pirmą dekadą. Sėkloms nuimamas laukas būna šviesiai pilko atspalvio. Galimi du nuėmimo būdai. Tiesiogiai, kada žiedynai braukiant iš viršaus į apačią jau nubraukiami ranka. Galimi 2-5 % nuostolio dėl išbyrėjimo ir dalis žalokų silpnesnių augalų sėklų. Kitas nuėmimo būdas – nupjauti į pradalges ir pribrandinti iki pilnos brandos. Šitas būdas labiau pasiteisina nelietingą rudenį.
Kita Geras įsišaknijimas pirmais metais sąlygoja būsimus derlius. Praktikoje motiejukai niekada neperauga antsėlio, bet antsėlį reikia nuimti laiku, kad motiejukų pasėlis nebūtų nuskurdęs. Sėklinius stiebus motiejukai išaugina tik antrais augimo metais. Didžiausią derlių duoda trečiais auginimo metais. Šis augalas atsparus šalčiams, rudenį vegetacija sustoja, kai paros temperatūra nukrinta iki 10 ºC. Vėlyvos sėjos motiejukų derliai būna mažesni. LŽI tyrimai rodo, kad sėklų derlių galima gauti 7 metus, bet sėklininkystei motiejukus rekomenduojama auginti 3-4 metus.
Pieviniai pašiaušėliai (Alopecurus pratensis L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Gerai auga lygiuose, puriuose, nepiktžolėtuose, nevarputėtuose, derlinguose priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Gali augti ir rūgštesniuose dirvožemiuose, bet geriau mėgsta neutralius ar net šarminius dirvožemius. Tinkamas auginti pH 4,5-7,5.

Sėjomaina

Gali būti auginami kaip daugiametės žolės sėjomainoje arba atskirame sklype, kur nepiktžolėtuose pasėliuose sėklų derlių galima imti 3-4 metus. Kaip antsėlis gali tikti rugiai, nes mažiau stelbia.

Tręšimas

Sėjos metais prieš sėją N 45-60, P 50-90, K 60-100 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Tręšiama ir naudojimo metais kasmet, nuėmus sėklų derlių ir nupjovus likusią augalų masę – N 60-80, P 60-90, K 60-110 v.m. kg/ha. Patariam azoto normą dalinti – dalį išberti pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai, likusį – nuėmus sėklų derlių.

Sėjos laikas

Gegužės mėnuo-birželio pirmoji pusė. Sėjama 15 cm tarpueiliais.

Sėklos norma

6-8 kg/ha, sėjant 15 cm tarpueiliais. Sėkla įterpiama 0,5-1,5 cm gyliu.

Pasėlio priežiūra

Svarbu laiku nupjauti antsėlį, susmulkinti ir paskleisti arba  išgabenti likusią masę ir kūlenas.
Nuėmimas Pievinio pašiaušėlio sėklos bręsta nevienodai ir greitai išbyra. Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai birželio antroje-liepos pirmoje pusėje. Derlių siūloma imti dvifaziu būdu – kulti kombainu, kai apie 50-60 % šluotelių būna pilkos spalvos ir apie 5 % jų viršūnėlių jau nubyrėję. Po 3-4 dienų kūlenos perkuliamos. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 13-14 % drėgnio.
Kita Pakelia užliejimus. Nepakenčia sausros, gerai išsilaiko žiemą, nebijo pavėsio. Sėkla iš to paties pasėlio imama 3-5 metus, nors pasėlis gali išsilaikyti kur kas ilgiau (apie 10 metų).
Eraičinsvidrės (x Festulolium Asch. & Graebn.) - x Festulolium)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Geriausiai auga nerūgščiuose, pakankamai drėgmės turinčiuose vidutinio sunkumo priemoliuose. Gali augti ir lengvesniuose dirvožemiuose, kuriuose pakanka drėgmės ir maisto medžiagų. Durpiniai dirvožemiai joms nelabai tinka, nes čia žolės blogiau žie-moja, greičiau išnyksta. Optimalus pH 5,6-7,1. Eraičinsvidres tinka sėti ten, kur dėl žemų temperatūrų neauga daugiametės svidrės.

Sėjomaina

Geriausiai auga nerūgščiuose, pakankamai drėgmės turinčiuose vidutinio sunkumo priemoliuose. Gali augti ir lengvesniuose dirvožemiuose, kuriuose pakanka drėgmės ir maisto medžiagų. Dur­pi­niai dir­vožemiai joms ne­la­bai tin­ka, nes čia žolės blo­giau žie­mo­ja, grei­čiau išnyks­ta. Optimalus pH 5,6-7,1. Eraičinsvidres tinka sėti ten, kur dėl žemų temperatūrų neauga daugiametės svid­rės.

Tręšimas

Vidutiniškai N 60, P 50-60, K 60-90 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Neturtinguose dirvožemiuose N normą galima didinti iki 90 kg/ha, bet nuo di­de­lių N trąšų kiekių pa­sė­liai ga­li išgul­ti, vė­liau su­bręs­ta sėk­los, pa­blo­gė­ja jų ko­ky­bė.

Sėjos laikas

Be ant­sė­lio sėk­li­nes erai­čins­vid­res ga­li­ma sėti iki rug­sė­jo vi­du­rio.

Sėklos norma

14-18 kg/ha. Sėkla įterpiama 0,5-1,0 cm gyliu.

Pasėlio priežiūra

Įrengiant svidrių sėklinį sklypą, svarbu parinkti nevarputėtą dirvą. Pasėlių priežiūra kaip ir kitų varpinių žolių. Piktžolės naikinamos kas metai varpiniams javams skirtais herbicidais. Pasirenkant herbicidą, reikia žiūrėti į piktžolių išsivystymo tarpsnį. Priežiūros nuo kenkėjų neprireikia. Sėjos metais peraugusi žolė nupjaunama antroje spalio pusėje. Nuėmus derlių, užauga atolas, kurį reikia nupjauti pasibaigus augalų vegetacijai.
Nuėmimas Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai liepos viduryje. Imama kombainu, kai sėklos pilnai subręsta, paruduoja žiedynai, spaudžiant šluotelę, dalis sėklų nubyra. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 14 % drėgnio.
Kita Auginat sėklai,  būtini 300 metrų minimalūs izoliaciniai atstumai tarp eraičinsvidrių ir tikrųjų eraičinų, daugiamečių svidrių, gausiažiedžių svidrių.
Nendriniai dryžučiai (Phalaris arundinacea L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Dirvai nereiklūs, todėl galima auginti visuose dirvožemiuose. Didžiausius derlius išaugina lengvo priemolio ir pakankamai drėgmės turinčiuose priesmėlio dirvožemiuose.  Puikiai tinka durpynams. Dirvos pH turėtų būti virš 5.

Sėjomaina

Tinka auginti po visų augalų. Derlingose nepiktžolėtose  dirvose  galima juos sėti ir po vasarinių javų. Nendriniai dryžučiai labai jautrūs antsėliui, todėl juos reikia auginti tik gryname pasėlyje.

Tręšimas

Sėjos metais trąšų išberiama vidutiniškai N 60-90, P 50-70, K 60-90 v.m. kg/ha. Naudojimo metais,  nuėmus sėklų derlių, tręšiama N 60-120, P 60-80, K 80-100 kg/ha v.m. Azoto trąšas reiktų išberti per du kartus: trečdalį pavasarį, o likusias – nuėmus derlių.

Sėjos laikas

Pavasarį, bet ne vėliau kaip iki birželio vidurio. Ypač svarbu, kad nebūtų prisimaišę šunažolių sėklų, nes pastarosios yra sunkiai išvalomos.

Sėklos norma

10-15 kg/ha daigių sėklų, sėjant 30 cm tarpueiliais. Labai svarbu įterpti negiliai – 1-2 cm gyliu. Naudinga prieš sėją lauką išlyginti. Žemė turi būti puri, nes dryžučiai jautrūs dirvos suslėgimui.

Pasėlio priežiūra

Sėjos metais labai naudinga 2-3 kartus supurenti tarpueilius. Purenimas ne tik naikina piktžoles, bet ir skatina nendrinių dryžučių šakniastiebių vystymąsi, o tai teigiamai veikia sėklų derlių. Purenti tarpueilius reikia ir naudojimo metais – pirmą kartą anksti pavasarį, o antrą kartą – nuėmus sėklų derlių. Piktžolių naikinimui pasėliuose gali būti naudojami herbicidai.

Nuėmimas Plaukėti pradeda dažniausiai birželio 1-14 dienomis. Išplaukėję jie gana sparčiai vystosi ir sėklas dažnai subrandina liepos pirmoje pusėje. Subrendusios sėklos labai byra, todėl reikia atidžiai stebėti bręstantį pasėlį, kad nebūtų suvėlinta sėklų derliaus nuėmimo pradžia. Geriausia sėklų derlių nuimti dvifaziu būdu. Pirmą kartą iškuliama, nuimant derlių kombainu, kai sėklos būna vaškinės brandos ir būna 48-50 % drėgnio. Pjaunama kuo aukščiau, kad į kombainą patektų kuo mažiau žalios masės. Po 3-5 dienų nuokulos perkuliamos antrą kartą, nes ne visos sėklos iš karto subręsta ir išsikulia.
Kita Ruošiant dirvą nendrinio dryžučio sėjai, rekomenduojama rudenį giliai suarti. Pavasarį arti negalima, nes dirva labai išdžiovinama ir sėklos prastai dygsta. Svarbu, kad dirvoje nebūtų varpučio. Esant būtinumui, varpučiui sunaikinti laukas rudenį gali būti nuskutamas du kartus verstuviniu skutiku, o po to giliai suariamas. Sėklų derlių galima imti 4-5 metus.
Pievinės miglės (Poa pratensis L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinkamiausi derlingi vidutinio sunkumo sukultūrinti dirvožemiai. Neblogai auga ir rūgštesniuose dirvožemiuose. Optimalus gruntinio vandens lygis – 50 cm nuo dirvos paviršiaus. Optimalus pH 5,5-7,0.

Sėjomaina

Gerai auga po kaupiamųjų, žieminių ir pupinių augalų. Labai tinka gerai patręšti prišsėliai. Sėjama be antsėlio.

Tręšimas

Sėjos metais vidutiniškai N 60, P 60, K 60 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Naudojimo metais siūloma N 60-90, P 50-80, K 60-100 v.m. kg/ha. Tikslinga azoto normą skelti, dalį atiduoti pavasarį (iki 30 N v.m. kg/ha), o likusią – kartu su PK trąšomis nuėmus sėklų derlių.

Sėjos laikas

Iki gegužės vidurio. Kai kada gali būti sėjama ir birželio mėnesį, tada išauga mažiau produktyvių stiebų ir sėklų.

Sėklos norma

3,5-6,0 kg/ha, sėjant 15 cm tarpueiliais, ir 6-8 kg/ha, sėjant 30 cm tarpueiliais. Prastesniuose dirvožemiuose sėklos normą padidinti iki 9-10 kg/ha. Sėkla įterpiama iki 1 cm gyliu. Yra rekomendacijų, kad sėklai pievinę miglę reiktų sėti (6-7 kg/ha) plačiais (50-70 cm) tarpueiliais, nes tankiame pasėlyje auga daug lapų, bet mažai sėklinių stiebų.

Pasėlio priežiūra

Sėjos metais auga lėtai ir išaugina tiktai lapus, prastai stelbia piktžoles. Miglę peraugusias piktžoles galima nušienauti. Kovai su piktžolėmis naudojami herbicidai. Pasėlyje neturėtų būti motiejukų, šunažolių priemaišų. Sėklų derlių išaugina antrais metais. Pakenčia sausras, nebijo pavėsio, perneša laikiną užliejimą. Naudinga kasmet, nuėmus sėklų derlių, siaurais tarpueiliais pasėtos miglės pasėlius sulėkščiuoti, tuomet išauga gausesnis derlius. Plačiais tarpueiliais pasėtos miglės tarpueilius reikia nuolat purenti, akėti. Nupjovus sėklinę miglę, nuo lauko nuvežus liekanas, pasėlis akėjamas skersai, paskui purenami tarpueiliai (iki žiemos – 1-2 kartus). Sėkliniuose pasėliuose po derliaus nuėmimo ataugusį atolą rekomenduojama palikti, nešienauti ir neganyti.

Nuėmimas Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai birželio pabaigoje-pirmoje liepos pusėje. Subrendę sėklos byra ne taip greitai. Imama kombainu, kai sėklos pilnai subręsta, viršutinė stiebų dalis pagelsta, paruduoja žiedynai, šluotelė susitraukia. Kūlenas naudinga perkulti – surenkama visa subrendusi sėkla, galima pjūtį pradėti 2-3 dienomis anksčiau, tada gaunamas trečdaliu didesnis derlius.
Kita Neilgas užliejimas daug žalos nepadaro. Žolyne gali išsilaikyti 15-20 metų. Gryname pasėlyje visiškai užauga po 3-4 metų. Sėklų derlius imamas nuo antrų metų, sėkla gali būti imamam 3-5 metus. Pavasarį suželia anksti.
Paprastosios šunažolės (Dactylis glomerata L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Šunažolės gerai auga vidutinio sunkumo derlinguose ir nerūgščiuose dirvožemiuose. Geriausiai dera puriose, pakankamai maisto medžiagų turinčiose dirvose. Tinkamiausi – vidutinio sunkumo priemoliai. Nors ir pakenčia trumpus užliejimus, bet šlapios dirvos netinka. Netinka ir smėliai.

Sėjomaina

Geriausia turėti specialią sėjomainą ir numatyti, kiek metų bus imamas sėklų derlius (3-4 metus). Negalima auginti varputėtuose, piktžolėtuose laukuose.

Tręšimas

Azotinių trąšų naudojimas didina derlių, tačiau tręšiant azotu, turi nepritrūkti fosforo ir kalio trąšų. Vidutiniškai P 60-80, K 60-80 v.m. kg/ha įterpiama prieš sėją ir kiekvienais metais. Azotu (60 kg/ha) tręšti reikia ir po derliaus nuėmimo (per 5-10 dienų laikotarpį), o kiekvieną pavasarį – po 60 kg/ha ir daugiau, pagal gamtines pavasario sąlygas. Jei sėjama su antsėliniais augalais, tai po derliaus nuėmimo penkių dienų laikotarpyje reikia patręšti azotu 90 kg/ha v.m.  Geriausia organinėmis trąšomis tręšti priešsėlį.

Sėjos laikas

Ruošiant būsimą šunažolės lauką, reikia giliai suarti. Šunažolės auga greičiau nei kitos varpinės žolės, todėl tinka sėti be antsėlio arba sėti į avižas, kurios bus naudojamos  žaliajam pašarui. Galima sėti iki gegužės vidurio, mat pirmais metais augalas vystosi lėtai.

Sėklos norma

10-12 kg/ha, sėjant kaip įsėlį, ir 6-8 kg/ha – sėjant šunažolę vieną. Geriau sėti plačiaeiliais 45 cm tarpueiliais, nei 15 cm tarpueiliais. Labai svarbu sėklos įterpimas – sėjama 2 cm gylyje, paviršiuje išbarstytos sėklos nesudygs.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus plačiais tarpueiliais, jie purenami ne tik pirmais auginimo metais. Praktikoje tai pritaikyti sudėtinga – reikia gamintis tarpueilių kultivatorių. Pasėjus šunažoles su antsėliu (vasariniais javais), piktžoles galime išnaikinti javams tinkamais herbicidais. Svarbi kova su varpučiu, geriau jį išnaikinti iki sėjos. Šunažoles sėkloms auginant 3-4 metus, antrais-trečiais auginimo metais plačialapės piktžolės naikinamos pavasarį, kaip žieminiuose javuose.

Nuėmimas Derlius imamas prasidėjus sėklų kietajai brandai (liepos 10-15 dienomis), nuėmimo laikas labai svarbus, nes šunažolių sėklos išbyra savaime, todėl negalima uždelsti nei dienos. Kombainų būgno apsukas reikia pamažinti, kad nedaužytų sunokusių sėklų, bet ir išsikultų likusios. Patikimas derliaus dorojimas dvifaziu būdu. Nukultas sėklas valome ir džioviname (iki 14 % drėgnio), kad būtų tinkamos sandėliavimui.
Kita Paprastosios šunažolės gali augti pavėsyje, tarpumiškyje. Augalai jautrūs šilumai pavasarį, bet atsparūs šalčiams ir Lietuvoje visada peržiemoja. Šunažolės reiklios drėgmei nuo bamblėjimo pradžios iki žydėjimo. Tai ankščiausiai subrandinantys sėklų derlių augalai iš visų sėklininkystei auginamų žolinių augalų.