Kiti pašariniai ir aliejiniai augalai

Bitinės facelijos (Phacelia tanacetifolia Benth.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Geriausiai auga saulėtose vietose vidutinio sunkumo, derlinguose, pakankamai drėgnuose dirvožemiuose, mažiau piktžolėtuose ir jokiu būdu nevarputėtuose.
Sėjomaina	Rekomenduojama sėti po kaupiamųjų augalų arba žiemkenčių, tręštų mėšlu. Geriausia į tą pačią vietą sėti po 2-3 metų. Po facelijų puikiai dera daržovės, prieskoniniai augalai.
Tręšimas	Grynas facelijos pasėlis gali augti ir be patręšimo, tačiau patręšus derlius bus didesnis.
Sėjos laikas	Anksti balandžio mėnesį (kai sėjami miežiai, avižos). Atspari šalnoms iki –7-9 °C.
Sėklos norma	Yra keli sėjos būdai: tai 60, 30 ir 15 cm tarpueiliais. Sėjama 8-12 kg/ha. Sėjant plačiaeiliu būdu – 6-8 kg/ha. Sėjant plačiaeiliu būdu reikės purenti tarpueilius. Sėklos normos nepatartina didinti, nes facelija mažiau šakosis ir žiedai bus smulkesni. Sėkla įterpiama 1-2 cm gyliu, lengvesnėse dirvose – 3 cm gyliu. Privoluojama.
Pasėlio priežiūra	Labai purias dirvas prieš sėją ar po jos reikia suvoluoti. Facelija sudygsta maždaug aštuntą dieną po sėjos. Iš pradžių facelija auga lėtai, ir piktžolės gali ją praaugti. Jei facelijos pasėlis yra tankus, naudinga jį suakėti, nes rečiau auganti facelija labiau šakosis, turės daugiau žiedų. Pradeda žydėti praėjus 40-50 d. nuo sėjos ir žydi 30-50 dienų. Kai trūksta drėgmės, pasėlis gali nukentėti. Sausringais metais iki 1-2 savaičių sutrumpėja augalo žydėjimo trukmė. Pasėjus plačiais tarpueiliais, bent vieną kartą tarpueiliai supurenami, ir piktžolės sunaikinamos.
Nuėmimas	Sėklai derlius pjaunamas kombainu, kai žiedyno viršūnėje yra likę keletas žiedų, o apačioje jau būna subrendusios sėklos. Laukti, kol visos sėklos subręs, neverta, nes pačios vertingiausios išbyrės. Sėklų drėgnumas turėtų būti 14 %.
Kita	Hektaras sėklai auginamos facelijos – puikus medunešis 4-5 bičių šeimoms. Iš 1 ha facelijos pasėlio bitės suneša 300-500 kg medaus.

Pašariniai ridikai (Raphanus sativus L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Dirvai nereiklūs, gerai auga priemolio, priesmėlio ir netgi smėlio dirvose. Geriausiai dera sukultūrintuose priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose, kurie pavasarį neužmirksta, o jų pH ne mažesnis kaip 5,5.
Sėjomaina	Geras priešsėlis kaupiamieji augalai, javai, daugiametės žolės. Dažniausiai ridikai sėklai auginami po javų, nes geresni priešsėliai skiriami kitiems reiklesniems augalams.
Tręšimas	Sudygus augalams, pasėlis patręšiamas azotu N 60. Jei dirva labai neturtinga maisto medžiagų, prieš dirvos paruošimą naudinga patręšti fosforo ir kalio trąšomis P 60 K 60, tada augalai užmezga daugiau ankštarų ir suformuoja jose daugiau sėklų.
Sėjos laikas	Balandžio pabaigoje ir gegužės pirmoje pusėje (kai sėjamas vasarojus).
Sėklos norma	10-14 kg/ha. Sėjama 2-4 cm gylyje, 12-15 cm tarpueiliais. Sėklos pradeda dygti esant 1–3 °C temperatūrai. Dygstantys augalai ištveria –4-5 °C šalnas, nenukenčia, kai –3 °C šalčio temperatūra laikosi net kelias dienas. Vėliau, augalams augant, atsparumas šalčiui mažėja.
Pasėlio priežiūra	Kartais augalų butonizacijos pradžios tarpsniu augalus pažeidžia spragės, rapsiniai pjūkleliai, kopūstinės kandys. Augalų butonizacijos tarpsniu pastebėjus bent 2 rapsinius žiedgraužius ant vieno augalo, pasėlį būtina nupurkšti insekticidais.
Nuėmimas	Sėklų derlius nuimamas tiesioginiu kombainavimu ir tik išimtiniais atvejais taikomas atskirtinis nuėmimo būdas. Tada nupjauti į pradalges ridikai paliekami kelioms dienoms, sėklos geriau subręsta, lengviau kuliasi. Iš visų kryžmažiedžių augalų sunkiausia kulti pašarinius ridikus, jų ankštaros, net ir visiškai sudžiūvusios, neatsidaro, todėl kulti reikia esant labai sausam orui visiškai išdžiūvusias ankštaras.
Kita	Žydėjimo metu augalus noriai lanko bitės ir kiti vabzdžiai. Jų apdulkinti žiedai greičiau užmezga ankštaras, augalai vienodžiau bręsta.

Baltosios garstyčios (Sinapis alba L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Dirvožemiui nelabai reiklios. Neblogai auga visuose dirvožemiuose, išskyrus rūgščius ir užmirkstančius. Stipriai reaguoja į dirvožemio derlingumą. Tinkamiausi – laidūs vandeniui, lengvi ir vidutinio sunkumo priesmėliai ir priemoliai. Optimalus pH 6,5-7,0.
Sėjomaina	Neblogai dera po visų augalų. Geriausi priešsėliai – paliekantys nepiktžolėtą dirvą, nes pirmas 2-3 savaites garstyčios auga lėtai. Piktžolėtose dirvose silpni garstyčių daigai lengvai nustelbiami. Nerekomenduojama auginti po kopūstų, pašarinių bei cukrinių runkelių, nes garstyčios maitina runkelinius nematodus. Vengti ir kryžmažiedžių augalų, nes puola tie patys kenkėjai. Gerai dera po juodojo pūdymo, daugiamečių žolių, žieminių javų. Rotacija – 5 metai. Baltosios garstyčios yra geras priešsėlis kitiems augalams. Rekomenduojamos kaip priešsėlis javams.
Tręšimas	Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose rudenį P 60 K 90, pavasarį – N 90. Lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose pavasarį N 90 P 60 K 90. Tinka sieros turinčios trąšos.
Sėjos laikas	Anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą.
Sėklos norma	10-14 kg/ha. Sėjama 1,5-2 cm gylyje, 12,5 cm tarpueiliais, po sėjos voluojama. Pasėjus plačiais tarpueiliais, sėklos reikės mažiau, bet reikės prižiūrėti tarpueilius (purenti bent 2 kartus iki žydėjimo).
Pasėlio priežiūra	Jeigu iki sudygimo susidaro plutelė, pasėlį reikia nuakėti lengvomis akėčiomis skersai eilučių. Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėkloms dygstant. Kovai su piktžolėmis naudoti herbicidus (tinka rapsų herbicidai), kovai su kenkėjais (pavasarį – pasirodžius spragėms ir butonizacijos tarpsniu – pasirodžius rapsiniams žiedgraužiams) – insekticidus. Baltųjų garstyčių stiebai, lapai ir ankštaros yra gausiai apaugę šiurkščiais plaukeliais, todėl mažiau puolamos kenkėjų.
Nuėmimas	Bręstant stiebas darosi šviesesnis. Derlius nuimamas javų kombainu, kai pribręsta 75 % sėklų (75 % ankštarų įgauna pilkai gelsvą spalvą, sėklos – gelsvą spalvą, o lapai – sudžiūvę nukrenta). Jei reikia (drėgną vasarą), pribrendus 50 % sėklų, pasėlis desikuojamas. Nelaukti visiško sėklų subrendimo, nes sėklos išbyra. Kombainai paruošiami kaip rapsams. Kombainu iškultas sėklas nedelsiant džiovinti ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje iki sėklai standartinio 10 % drėgnio.
Kita	Bičių atvežimas į lauką 2-3 dienos iki žydėjimo (2-3 bičių šeimos 1 ha) padidins sėklų derlių. Vienas žiedas žydi 3-4 dienas, bet esant pakankamam kiekiui vabzdžių apdulkintojų, žydi trumpiau. Žiedai skleidžia stiprų medaus kvapą. Iš 1 ha garstyčių bitės gali surinkti iki 100 kg medaus. Daigų tarpsniu augalai auga labai lėtai. Priklausomai nuo drėgmės kiekio dirvoje ir oro temperatūros, nuo daigų pasirodymo iki butonizacijos praeina 20-30 dienų. Vėliau augalai auga ir augina vegetatyvinę masę sparčiau. Nuo butonizacijos iki žydėjimo praeina apie 11-16 dienų. Augalai žydi 22-30 dienų. Baltųjų garstyčių vegetacijos periodas, priklausomai nuo augimo sąlygų, gali varijuoti nuo 72 iki 112 dienų. Iš visų garstyčių rūšių baltųjų garstyčių sėklos yra pačios stambiausios, šviesiai geltonos arba šiaudų spalvos.

Sareptiniai bastučiai (Rudosios garstyčios) (Brassica juncea L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Dirvožemiui nelabai reiklios, bet nemėgsta labai sunkių ir labai lengvų, nederlingų dirvų. Optimalus pH 6,5-7,0.
Sėjomaina	Geriausiai dera po daugiamečių žolių, žiemkenčių, ankštinių bei kaupiamųjų augalų. Patariama auginti po žiemkenčių ar ankštinių augalų. Po garstyčių nerekomenduojama sėti kryžmažiedžių augalų, linų, nes puola tie patys kenkėjai (spragės).
Tręšimas	Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose rudenį P 60 K 90, pavasarį – N 90. Lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose pavasarį N 90 P 60 K 90. Tinka sieros turinčios trąšos. Gali būti naudojamos rapsų auginimui tinkamos kompleksinės trąšos su mikroelementais (siera, boru, molibdenu).
Sėjos laikas	Anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, iki gegužės vidurio). Vėliau pasėtas labai puola spragės.
Sėklos norma	10-12 kg/ha. Sėjama 1-2 cm gylyje, 12,5 cm tarpueiliais, po sėjos voluojama. Pasėjus plačiais tarpueiliais, sėklos reikės mažiau, bet reikės prižiūrėti tarpueilius (purenti bent 2 kartus iki žydėjimo). Dažnai garstyčios sėjamos į blogesnes dirvas, todėl, pasirenkant sėklos normą, reikia atsižvelgti į dirvožemio derlingumą, priešsėlio įdirbimo kokybę, piktžolėtumą. Mažiau sukultūrintoje dirvoje sėklos normą reikėtų padidinti.
Pasėlio priežiūra	Jeigu iki sudygimo susidaro plutelė, pasėlį reikia nuakėti lengvomis akėčiomis skersai eilučių. Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėkloms dygstant, bet augimo metu yra atsparios sausroms. Kovai su piktžolėmis naudoti herbicidus (tinka rapsų herbicidai), kovai su kenkėjais (pavasarį – pasirodžius spragėms ir butonizacijos tarpsniu – pasirodžius rapsiniams žiedgraužiams) – insekticidus.
Nuėmimas	Bręstant stiebas darosi tamsesnis. Derlius nuimamas javų kombainu, kai 75 % ankštarų įgauna pilkai gelsvą spalvą, sėklos – gelsvą spalvą, o lapai – sudžiūvę nukrenta (maždaug liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje). Jei reikia (drėgną vasarą), pribrendus 50 % sėklų, pasėlis desikuojamas. Prinokusios mechaniškai nepažeistos ankštys sėklų nebarsto. Kombainai paruošiami kaip rapsams. Kombainu iškultas sėklas nedelsiant džiovinti ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje iki 8 % drėgnio. Patariama neskubėti kulti nevisai subrendusių ir drėgnų garstyčių, nes sėklos gali pradėti pelyti.
Kita	Bičių atvežimas į lauką 2-3 dienos iki žydėjimo (2-3 bičių šeimos 1 ha) padidins sėklų derlių. Žiedai skleidžia stiprų medaus kvapą. Iš 1 ha garstyčių bitės gali surinkti iki 100 kg medaus. Sėklos – raudonai rudos arba tamsiai rudos.

Paprastieji kmynai (Carum carvi L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Tinkamiausi lengvi priemoliai ir priesmėliai. Labai svarbu, kad nebūtų daugiamečių piktžolių (paprastųjų varpučių, dirvinių pienių, dirvinių usnių, dirvinių vijoklių) bei sunkiai išvalomų rugiagėlių, rūgčių. Optimalus pH 6,5-7,0 (neutralus).
Sėjomaina	Geriausi priešsėliai – nepiktžolėti žiemkenčiai, kukurūzai, bulvės ar cukriniai runkeliai, ankštiniai, grūdiniai augalai arba daržovės. Nerekomenduojama auginti po daugiamečių žolių ir pūdymo, kad išvengti kenksmingo spragšių poveikio. Neatsėliuoti. Vengti laukinių kmynų kaimynystės. Rotacija – 3-5 metai. Kmynai – geras priešsėlis žiemkenčiams, rapsams, tarpiniams augalams.
Tręšimas	Organinėmis trąšomis (60-80 t/ha) rekomenduojama tręšti kmynų priešsėlį. Perpuvusį mėšlą (30-35 t/ha) geriausia iškratyti rudenį, prieš rudeninį arimą. Rudenį galim tręšti ir kompostais ar srutomis. Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu nerekomenduojama. Vidutiniškai P 80 K 100-120 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Fosforo ir kalio trąšos atiduodamos rudeninio tręšimo metu arba pavasarį prieš paskutinį žemės dirbimą. Azoto trąšas ekonomiškiau išberti ant augančių kmynų. Pirmamečius kmynus efektyviausia N trąšomis tręšti (N 50-70 kg/ha) kmynams sudygus ir liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje (N 30-50 kg/ha), bet derlinguose dirvožemiuose azoto perteklius neigiamai veikia kmynų šaknų augimą. Skurstant augalams, liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje galima patręšti amonio salietra 100 kg/ha (N 30 kg/ha). Ir antrais augimo metais tręšti PK trąšomis bei N 60-80 kg/ha nepertręšiant pasėlio. Rekomenduojamos B, Mn, Cu, Mo, Co, J, Fe ir Zn mikroelementinės trąšos, purškiant apsiniaukusiu oru, naudojant 300-400 l/ha vandens Ypač gerai sėklų užmezgimą ir stambumą įtakoja skystos mikroelementinės trąšos su didesniu kalio kiekiu. Įvairios trąšos bei jų kiekis gali įtakoti eterinio aliejaus kiekį ir kokybę sėklose.
Sėjos laikas	Gegužės mėnesio pirmoji dekada, vėliausiai – gegužės trečioji dekada, dirvai sušilus iki 5-8 °C.
Sėklos norma	7-8 kg/ha. Sėjama 1,5-2 cm (lengvose dirvose – iki 2,5 cm) gylyje, 25 cm tarpueiliais (kas antras noragėlis). Galima sėti ir 60 cm tarpueiliais. Kmynai ilgai dygsta ir 2-3 mėnesius silpnai auga.
Pasėlio priežiūra	Jeigu iki sudygimo susidaro plutelė, pasėlį reikia nuakėti lengvomis akėčiomis skersai lauko arba privoluoti nelygiu (spygliuotu) volu. Pirmamečių kmynų tarpueiliai purenami 2-3 kartus. Antramečių kmynų tarpueiliai purenami 1 kartą – pavasarį. Antramečiuose kmynų pasėliuose prieš kmyninę kandį (stebint vakare 2-3 dienos iki žydėjimo pradžios) kovojama insekticidais. Pastebėjus kmyninės erkės pažeidimus, pirmamečius kmynus rugpjūčio-rugsėjo mėnesį nupurkšti priešerkiniais preparatais, purškimą pakartoti po 10-14 dienų. Antramečių kmynų pasėlyje purškiama anksti pavasarį, kai oro temperatūra būna 10-12 °C. Purškimą pakartoti po 10-14 dienų.
Nuėmimas	Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, kmynai dažniausiai subręsta liepos II dešimtadienį. Kad neišbyrėtų sėklos, reiktų nuimti per 2-3 dienas. Derlius nuimamas užsandarintu javų kombainu tuomet, kai stiebai jau pageltę, lapai sudžiūvę ir beveik visi vaisiai parudavę. Jei reikia, džiovinama (sėklai skirtų kmynų standartinis drėgnis 12 %), bet ne karštesniu nei 35 °C temperatūros oru.
Kita	Kmynų pasėliai naudingi bitininkams, nes iš 1 ha prinešama apie 50 kg medaus, padidėja sėklų derlius. Tinkamai parinkti sėjimo plotus, kad sumažinti miško žvėrių, ypač šernų, galimus nuostolius.

Sėmeniniai linai (Linum usitatissimum L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Tinkamiausi vidutinio sunkumo ir lengvi priemoliai. Gerai dera ir maisto medžiagų turtinguose priesmėliuose. Durpžemiuose (tik nerūgščiuose) gali išgulti. Optimalus pH 5,5-7,0.
Sėjomaina	Geriausi priešsėliai – daugiametės žolės, nepiktžolėti žiemkenčiai, kukurūzai ar bulvės. Galima linus sėti po pupinių ir miglinių javų mišinių, skirtų žaliajam pašarui. Jei po jų dirvos būna piktžolėtos, mišinius nupjovus, dirva turi būti intensyviai dirbama iki pat rudeninio arimo arba naudojami herbicidai. Rotacija – bent 5 metai. Neauginti greta kryžmažiedžių, kad sumažinti spragių antplūdžių galimybę.
Tręšimas	Vidutiniškai N 30-70, P 35-90, K 90-120 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Fosforo ir kalio trąšos atiduodamos rudeninio tręšimo metu, gali būti įterpiamos ir sėjant linus. Azoto trąšos gali būti išbarstomos pavasarį prieš sėją arba naudojamos papildomam patręšimui. Reikalingą didesnę azoto trąšų normą galima atiduoti per porą kartų. Nuo azoto pertekliaus (ypač lietingais metais) gali pailgėti vegetacija, linai gali išgulti. Linų augimo pradžioje rekomenduojamos cinko (kai linai 2-4 cm) ir boro (kai linai 6-8 cm) mikroelementinės trąšos.
Sėjos laikas	Balandžio pabaiga-gegužės pradžia, iki gegužės vidurio, dirvai sušilus iki 10 °C.
Sėklos norma	7-9 mln./ha daigių sėklų (apie 40-70 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo). Sėjama 1-2 cm (lengvose dirvose – 3-4 cm) gylyje, siauraeilėmis sėjamosiomis.
Pasėlio priežiūra	Dygstant ir augant (bent iki 6 cm) linams, būtina stebėti spragių paplitimą. Ypač jeigu orai šilti, saulėti, be vėjo, spragės (ir jų lervos žemėje), gali sunaikinti bedygstančius linus. Jei spragių randama daugiau nei 10 vnt./1 m², naudoti insekticidus. Linams esant 6-8 cm aukščio, naudojami herbicidai prieš dviskiltes piktžoles. Jei pasėlyje yra varpučio, linų vegetacijos pradžioje naudojami priešvarpiniai herbicidai.
Nuėmimas	Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, sėmeniniai linai gali subręsi rugsėjo-spalio mėnesį. Sėmeniniai linai dažniausiai pjaunami ir kuliami javų kombainu. Derlius nuimamas tuomet, kai galvenos paruduoja ir sėmenys jose ima „barškėti“. Labai svarbu, kad kombaino pjovimo aparatas būtų tvarkingas: labai aštrus dalgis, tiesūs, nesulankstyti pirštai, aštrūs, neištrupėję priešpeiliai. Patartina užapvalinti visus pjaunamosios detalių aštrius kampus, kad už jų nesikabintų linų stiebai. Kombainas mažiau užsikemša pjaunant linus aukštai – nupjaunant tik galvenas (šluotelę) arba nukaršiant linų galvenas. Tačiau tokiu atveju gali būti sunku kokybiškai užarti likusią aukštą ražieną, ypač auginant aukštaūgių veislių sėmeninius linus. Pjovimui būtina pasirinkti sausą, saulėtą dieną ir pjauti linus tik po vidudienio, kai jie pakankamai sausi. Tokiomis sąlygomis galima tikėtis, kad linų stiebai mažiau vyniosis ant kombaino besisukančių dalių, o iškulti sėmenys bus ganėtinai sausi (7–12 %), ir jų nereikės papildomai džiovinti. Tinkamai sureguliavus kombainą, sėmenų švarumas būna apie 95–98 %. Kombaino kūlimo būgnas turi suktis minimaliu greičiu, kad neskaldytų sėmenų. Linų sėmenys labai slidūs, takūs, todėl sėmeninius linus kuliantis kombainas turi būti labai sandarus.
Kita

UAB „Agrolitpa“
Keravos g. 17, Keravos k.,
LT-38131 Panevėžio r. sav.
Įmonės k. 168598128
PVM k. LT685981219
Tel. 8 615 11 315
El. paštas info@agrolitpa.lt

Mus rasite
Koordinatės: 55.675278; 24.445833 Žemėlapis

Kiti pašariniai ir aliejiniai augalai

Sėklininkystė

Bendraukime

Slapukų naudojimo parinktys

Funkciniai slapukai (būtini)

Našumo slapukai

Reklaminiai slapukai